Jei...

Smilkstant cigaretei
Mes trumpinam kitiems gyvenimus
Tuštėjant taurėms
Užmirštame savus ir mylim svetimus

Mažais žingsneliais
Artėjam prie bedugnės krašto
Niekados nepagalvojam
Ir net akimirkai nesusimastom

Ir jei bent vienai dienai galėtum būti Dievas
Ar bent akimirkai susimąstytum apie kitus
Sėdėtum vienas, ant pasaulio krašto
Vaikytum kojomis debesų pulkus

Metam tiesų kelią
Dėl kažkokių klystkelių, takelių
Atstumiam savus
Nors turėtumėm prieš juos klūpot ant kelių

Nusigręžiam, išeinam
Nors tai mes turėtumėm melsti atleidimo
Paklausit jūs “už ką”
Už tai, kad nevertinom, klaidinom
***
Rytoj bus per vėlu
Nesugebėsim laiko mes atgal atsukt
Nebeturėsim, ko turėjom
Belieka užsimerkt, iškvėpt, susmukt…