Marionetė

Gilus atodūsis,
Deja ne paskutinis
Bejausmės akys
Į sąnarius sukaltos vinys.

Tavo gyvenimas,
Seniai tau nepriklauso,
Ne visi girdi,
Nes ne visi juk klauso.

Tavo judesys,
Bet ne tavo mintis,
Dar kentėk,
Išvaduos tik mirtis.

Melsk savo dievą,
Kad nukirstų virves,
Nebeskaudėtų,
Nekankintų tavęs.

Tu tik marionetė,
Lėlė liūdno klouno veidu,
Tampoma už virvių,
Paklusni ir jokių jeigu,
Viena nesugebėtum,
Žengti net menkiausio žingsnio,
Ir nebesulauktum,
Net menko praeivio žvilgsnio.

Ir susirinkę tūkstančiai žmonių,
Įdėmiai stebi tavo judesius,
Jie nenumano, kaip sunku,
Nėra plojimų, girdi tik kuždesius.