Kelionė

Kaip cukrus kavoje,
Laike ištirpsta mano mintys.
Nors protas dar blaivus,
Bet kojos jau pradėjo pintis.

Senam, tiesiam kely,
Dabar daugybė vingių.
Galbūt jau pavargau,
Gal nebenoriu, gal tingiu.

Su kiekvienu žingsniu,
Bagažas vis sunkėja.
Laiptai vis statesni,
Vis tenka eit prieš vėją.

O taip dabar norėtųsi,
Prisėst ir atsipūsti.
Ir net galbūt užmigt,
Ir niekad nenubusti.

Nustok tuščiai svajot,
Ir būt toks savanaudis.
Nes jei nuspręsi kristi,
Kažin ar tave gaudys.

Paimk savo bagaža,
Ir atsigerk vandens.
Ne tau šiandieną spręsti,
Kas mirs, o kas gyvens.