Ar tai tikra

Ir kai paskutinės mano cigaretės,
Vėjas pelenus barstys.
Kai nutils šauksmai, verksmai, dejonės,
Ir liks tik šnabždesys.

Tu paklausk manęs, ar tai tikra.

Ir kai saulė paskutinį kartą,
Nusileis ir nepakils.
Kai veidrodžiai nustos rodyt melą,
Ir tiesiog suskils.

Tu ir vėl paklausk, ar tai tikra.

O aš sėdėsiu, tylėsiu, žiūrėsiu tau į akis.
Atsakymų aš nežinau, ir niekas man jų nesakys.
Kiekvieną kartą kartosis tas pats.
Kol rasim atsakymus, kol kas nors supras.

Ir kai daugel metų mintas kelias,
Pagaliau nebedulkės.
Kai tūkstančiai ryškių žvaigždžių,
Ir vėl suspindės.

Tada aš tau atsakysiu, kad tai tikra.

Ir kai nebylūs medžių lapai,
Naktimis sušnabždės.
Kai laikas paims ir sustos,
Žmonės nebeskubės.

Aš ir vėl pasakysiu, kad tai tikra.

Sėdėsiu, tylėsiu, žiūrėsiu tau į akis.
Atsakymus žinau, atsiranda viltis.
Suprasti, suvokti, aplinkui kas dedas.
Kiek tai užtruks, kas tiesa, o kas melas.