Aš ne Tu

Suspaudžiu savo rankoj
Paskutinę mažą viltį.
Tu jau šliauži žeme,
O aš vis dar tikiuos pakilti.

Nors gal ir mažas, ir tylus,
Bet vis dėl to tai maištas.
Tau tai atrodo kaip liga,
O man - grynų gryniausias vaistas.

Stereotipų senų virvėmis surišti,
Visi vienodi, visi nuobodžiai pilki,
Kuo norėjai būt, taip greit užmiršti,
Tau meluoja, o tu taip naiviai tiki.

Velniop sistemą, santvarką ir melagystes,
Jei JIE norės, nuteis tave už nesamas vagystes,
Sudrebink pamatus, sugniaužk kumščius,
Parodyk veiksmą, o ne pažadus tuščius.

Nors ir labai maži,
Bet žingsniai tik į priekį.
O tu nebesuvoki ką girdi,
Nebežinai ir ko taip sieki.

Taip aš prieky, aš aukščiau,
O tu likai purve sėdėti.
Gal susiprask kol nevėlu,
Nes už tave nesiruošiu kentėti.